Author: ccc

Deimantė Rimkutė: Tavo (ne)privatumas 5G interneto amžiuje Skaitykite daugiau:

Galbūt iš pirmo žvilgsnio ši frazė gali būti priimta nerūpestingai: „na, ir kas?“ Žinoma, gal ir nieko blogo. Juk būtent dėl to gauname pasiūlymus, kurie kur kas aktualesni. Surinkti duomenys suteikia galimybę paslauga džiaugtis nemokant papildomos naudojimosi kainos. Tačiau lazda turi du galus; didėjantis duomenų surinkimo kiekis atneša ir tam tikras rizikas.

Žmogų apibrėžia ne vien jo asmens kodas, jis yra savimi, nes turi tam tikrą identitetą. Asmeniniai duomenys neatskiriama to dalis, jie atskleidžia žmogaus charakteristiką ir ją iliustruoja. Ši informacija gali būti itin vertinga tiems, kurie turi nebūtinai pačius geriausius tikslus. Dar visai neseniai viešoje erdvėje nuskambėjo JAV prezidento Donaldo Trumpo rinkimų ar Brexito kampanijos technologiniai sprendimai. Surinkti duomenys gali padėjo paveikti rinkimų rezultatus.

Platesniame kontekste per didelis produkto ar paslaugos individualizavimas gali pradėti kurti tam tikrus informacijos „getus“, kai gauname tik tam tikrą specifinę informaciją, kuri mums patinka, o ne tą, kurią galbūt taip pat reikėtų žinoti. Taip pat kiekvieną dieną tarptautinėje erdvėje girdima apie naujas tapatybės vagystes bei finansinius nusikaltimus. Atsakomybė dažnai krenta „paslaugos“ davėjui. Blogiausia, kad verslas ne visada pasirūpina savo vartotojų apsauga ir sukuria galimybę įsilaužėliams patekti į „duomenų namus“ per galines duris.

Tokie incidentai yra įrodymas, kad vartotojų duomenų saugumas ir privatumas nėra pakankamai apsaugotas ir trūksta jau dabar galiojančios teisės mechanizmų įgyvendinimo efektyvumo bei papildomų teisinių priemonių. Protingos politikos atsakas – neišvengiamas. Taigi, kyla klausimas, kaip tobulinti jau esamą tvarką?

Blogiausia, kad verslas ne visada pasirūpina savo vartotojų apsauga ir sukuria galimybę įsilaužėliams patekti į „duomenų namus“ per galines duris.

Sprendimai

Nėra vieno sprendimo, kuris užtikrintų duomenų apsaugą. Tačiau galimos skirtingos politikos pasiūlymų kombinacijos. Neseniai atliktame Consumer Choice Center tyrime buvo išskirti trys esminiai elementai: griežtesnė teisinė atsakomybė, papildomi sertifikavimo kriterijai bei draudimai, susiję su kilmės šalimi.

Pažeidimai įvyksta, nes, dažnu atveju, atsakingi asmenys nesielgia taip, kaip nurodyta teisės normose. Nors jau šiandien egzistuoja keli mechanizmai, kurie turėtų tai užtikrinti, akivaizdu, kad jie nėra efektyvūs arba užtektinai nekonkretūs. Tiek ES, tiek nacionalinės elektroninio saugumo taisyklės paprastai konkrečių priemonių nereikalauja apart „tinkamų priemonių“.

ES lygmenyje turėtų būti priimamos papildomos taisyklės, kurios užtikrintų vartotojų apsaugą programinės įrangos naudojimo, pardavimo ar perpardavimo kontekste, kai tai susiję su duomenų apsauga. Svarbu, kad visi papildomi techniniai standartai būtų neutralūs, visai kaip ir pati technologija, neturėtų būti reikalaujama naudoti specifinius tam tikrus paslaugų produktus, nes tai sukeltų kliūtis naujiems rinkos žaidėjams, inovacijų plėtrai.

Taip pat svarbu įsivesti tam tikras saugumo lubas ir grindis, mechanizmą, kuriuo vadovaujantis atsakomybė būtų sumažinta arba pašalinta. Jau dabar egzistuoja ES Kibernetinis aktas, remiantis jo nuostatomis galima būtų sukurti papildomus reikalavimus.

Nors jau šiandien egzistuoja keli mechanizmai, kurie turėtų tai užtikrinti, akivaizdu, kad jie nėra efektyvūs arba užtektinai nekonkretūs.

Anksčiau paminėti draudimai pagal kilmės šalį turėtų būti paskutinė priemonė. Dėl tam tikrų priežasčių galima manyti, kad kai kurios ES vyriausybės daro teisinį ar neteisėtą spaudimą privačioms įmonėms, skatindamos įtraukti programinės įrangos pažeidžiamumą, kuris gali būti panaudotas vyriausybių atstovų. Tai vėliau gali būti naudojama kaip didmeninių draudimų pagal kilmės šalį pateisinimo priežastis. Tokio tipo draudimas tikėtinai naudingi vartotojams nebus. Antra vertus, nerandant kito veiksmingo sprendimo ir nerandant aiškių sprendimų, šis pasiūlymas galėtų būti priimtinas.

Asmens duomenų, privatumo srities reglamentavimas turėtų būti grindžiamas ne vien ekonominėmis laisvėmis, bet ir tam tikra žmogaus teisių apsauga. Juk Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina asmens teisę į privatumą ir orumą. Akivaizdu, kad didėjant asmens duomenų reikšmei, ši sritis reikalauja tinkamesnio reglamentavimo, kuris užtikrintų žmogaus teises, tačiau taip pat ir nesužlugdytų inovacijų plėtros.

Originally published here

Relatório indica que regulamentação da TV paga prejudica consumidor brasileiro

Para o Centro de Escolha do Consumidor (CESCO), ligado ao Students For Liberty Brazil, a legislação brasileira ameaça o futuro digital do país

O Centro de Escolha do Consumidor (CESCO), ligado ao Students For Liberty Brasil, divulgou esta semana um estudo acerca das barreiras que o Brasil enfrenta para participar de um Mercado Único Digital. A nota de política discute como a regulamentação da TV paga pode ser uma grande barreira no futuro digital do país.

Os autores Andrea Giuricin, Fred Roeder e André Freo apontam que as regulamentações desatualizadas privam os consumidores brasileiros da liberdade de escolher serviços e conteúdo, impedindo o Brasil de se tornar competitivo nos mercados digitais globais. De acordo com o documento, a legislação brasileira bloqueia a criação de um mercado digital único, onde operadores poderiam integrar conteúdo e canais para fornecer serviços de mídia melhores e mais abrangentes.

Os autores advogam que a integração entre a produção de conteúdo e sua distribuição, impedida pela legislação atual, é uma grande oportunidade para o país e pode ser observada em outros mercados desenvolvidos. “A capacidade de atender melhor às necessidades dos clientes com serviços mais personalizados oferece benefícios aos consumidores, como tem sido visto nos EUA e na Europa”, eles argumentam.

Elesambém salientam a necessidade de um novo marco regulatório, reconhecendo que é impossível prever como os serviços digitais e de mídia serão processados no futuro. “A possibilidade de ter menores custos devidos a escala do serviço, devido a um mercado de mais de 200 milhões de consumidores, apresenta uma enorme oportunidade para atração de investimentos para o Brasil”, defende o CESCO. O grupo sustenta que isso geraria mais emprego e mais serviços de qualidade para os consumidores. O relatório pode ser consultado aqui.

Scroll to top