Esta es una preposición muy peligrosa e imprudente. Como dijo un comentarista, la conferencia fue un activismo anticientífico basado en fantasías ambientales.
“La agroecología como doctrina política no tiene lugar en el discurso político basado en la ciencia, y su promoción, dado el conocimiento científico que tenemos hoy, es inmoral. Debe detenerse”, dijo Bill Wirtz, analista de políticas.
Son cookies, y no son del tipo delicioso: las cookies de Internet aparecen en cada nuevo sitio web en el que hacemos clic. La ventana emergente a menudo dice algo como esto: “Usamos cookies para ayudar a que nuestro sitio funcione, para comprender cómo se usa y para personalizar los anuncios que se presentan en nuestro sitio. Al hacer clic en "Aceptar" a continuación, acepta que lo hagamos. Puede leer más en nuestro aviso de cookies. O, si no está de acuerdo, puede hacer clic en "Administrar" a continuación para acceder a otras opciones". Lo que hacen esencialmente las cookies es almacenar información en su dispositivo sobre cómo y dónde navega en su sitio web.
Al recuperar la información de su dispositivo, el sitio web sabe qué le llamó la atención en particular y puede mejorar la estructura o el marketing de su sitio web en función de estos datos. Sin embargo, las cookies también pueden ser útiles para el usuario, ya que almacenan su contraseña y lo mantienen conectado a su plataforma de redes sociales favorita o cuenta de aerolínea. Tal como están las reglas hoy en día, debe optar por permitir que se almacenen cookies.
No siempre fue así. Antes de la "Directiva de derechos de los ciudadanos“, se asumió que los usuarios habían optado por la política de cookies de los sitios, automáticamente y luego explícitamente optaron por no participar si así lo deseaban. En 2009, esta directiva cambió el enfoque de una exclusión voluntaria a una aceptación voluntaria, como ocurría con la directiva de privacidad desde 2002. Esto ha creado una ola de ventanas emergentes molestas, que a veces pueden bloquear la mitad de la pantalla y deteriorar experiencia de usuario.
Parte de la directiva establece las reglas con respecto al consentimiento de cookies, y solo implica dos instancias de consentimiento implícito (lo que significa que se supone que usted da su consentimiento para el uso de cookies), ambos relacionados con la prestación de un servicio que el usuario solicitó específicamente. Por ejemplo, una tienda en línea que recuerda lo que puso en su carrito de compras, no necesita un consentimiento explícito.
La regulación de privacidad reformada de la Unión Europea – Reglamento de privacidad electrónica – está previsto que entre en vigor este año, pero no está prevista ninguna reforma de los requisitos de consentimiento de las cookies. Esto continuaría el ciclo de las molestas cookies. Sin embargo, las implementaciones pueden variar. Alemania tiene un enfoque de exclusión voluntaria, siempre que los datos recopilados por las cookies se sometan inmediatamente a la seudonimización y se mantengan en un estado seudonimizado. Su descargo de responsabilidad de cookies en Alemania también indicará siempre que el uso continuado del sitio web implica consentimiento.
Pero ya hay una opción más fácil en el mercado. Una reforma bien pensada pondría todo uso de cookies bajo consentimiento implícito, con el conocimiento de que los usuarios pueden usar a menudo software gratuito y ya existente que les permite rechazar todo uso de cookies que consideren inadecuado para ellos. Esto permite a los consumidores tomar el uso de sus datos en sus propias manos, sin una ventana emergente innecesaria e ineficaz en cada sitio web. Esta también podría ser una característica integrada en los navegadores, que permitiría a los consumidores navegar fácilmente por sus reglas de privacidad en un lugar centralizado.
Esto representa otra forma más en la que la independencia regulatoria permitiría al Reino Unido apartarse de las malas políticas de la UE.
Bill Wirtz es analista principal de políticas del Consumer Choice Center.
Lisabonos sutartimi visuotinai patvirtinta Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartija įtvirtino naują žmogaus teisę. Tai teisė į duomenų apsaugą. Tuomet dar niekas nežinojo, kokią įtaką globaliam pasauliui ji turės.
Nuo gero administravimo principo sudedamosios iki žmogaus teisės
Pirmasis Europos Sąjungos teisės aktas, reglamentuojantis duomenų apsaugą, patvirtintas 1995 m.. Tiesa, šioje direktyvoje duomenų apsauga pirmiausiai siejosi su gero administravimo principais. Laikui bėgant duomenų apsaugos traktavimas keitėsi ir jos svarbumas augo. 2009 m. Europos Sajunga aštuntame Chartijos straipsnyje įtvirtindama teisę į duomenų apsaugą kaip žmogaus teisę tapo pasauline pioniere. Joks kitas tarptautinis teisės aktas, o tarp jų ir Tarptautinė pilietinių ir politinių teisių konvencija, jos prieš tai nenumatė.
Šis veiksmas akademiniame pasaulyje kėlė intriguojančias diskusijas. Dažniausiai duomenų apsauga buvo pateikiama kaip kitų teisių sudedamoji. Vokietijos konstitucinis teismas ją siejo su orumu, Prancūzijos su laisve. Ji taip pat buvo susijusi su daugeliu kitų: teise į privatumą, teise reikšti savo įsitikinimus, išpažinti religiją, saviraiškos laisve, teisingu teismu. Kilo klausimų, kas duomenų apsaugą pateisina kaip savarankišką žmogaus teisę? Matyt, kad grėsmė. Teisė tampa žmogaus teise, kai ji siejasi su tam tikromis svarbiomis vertybėmis, o šių apsaugai kyla pavojus.
Kaip teigia mokslininkas Yvonne McDermott, skaidrumas, nediskriminacija, individo autonomija, privatumas – yra vertybės, kurias šiandien, skaitmenizacijos amžiuje, užtikrinti vis sunkiau. Kai ankstesnių pramonės revoliucijų įkvėpimo šaltinis buvo i) mechanizacija, ii) elektra ir degalai, iii) atominė energija, ketvirtoji pramonės revoliucija pasižymi naujosiomis technologijomis, o tarp jų ir vis didėjančia duomenų svarba.
Ir nors visiškai užkirsti kelią laisvam duomenų tekėjimui – ne tik naivu, bet ir netikslinga, tačiau stengtis užtikrinti duomenų apsaugą bei apsaugoti Europos Sąjungos piliečius – svarbu ir pozityvu.
Šį tikslą tiek Europai, tiek visam likusiam laisvam pasauliui iškėlė Europos politikai. Na, o Chartijoje numatyta duomenų apsaugos kaip žmogaus teisės užuomina buvo realizuota Bendrajame duomenų apsaugos reglamente. Būtent šis veiksmas prie ES pavadinimo prilipino ,,duomenų policininko“ etiketę.
Jau paminėtos vertybės bei jų apsaugojimas šiuo metu realizuojamas Europos Sąjungos valstybės narėse. Privatumo idėja turi skirtingas interpretacijas, vieni ją gali sieti su mažesniais privatumo lūkesčiais, kiti su platesniu jų spektru, akivaizdu, kad vienais atvejais duomenų rinkimas pateisinamas, tačiau kitais – jis smerktinas ir proporcingai nereikalingas.
Žmogaus autonomija susijusi su savo paties galimybe duomenis kontroliuoti. Skaidrumas reiškia galimybę žinoti, kad duomenys gali būti apdorojami bei apdorojimo būdus. Nediskriminacija taip pat siejasi su skaidrumu, duomenų valdytojas turi užtikrinti prevencinius mechanizmus, kurie užkirstų kelią galimai diskriminacijai. Žinoma, pozityvus tikslas nebūtinai garantuoja norimą rezultatą.
Duomenų apsaugos kaip žmogaus teisės įgyvendinimo iššūkiai
Vienas iš pagrindinių iššūkių duomenų apsaugoje yra didelis kiekis savanoriškai teikiamų duomenų. Socialiniai tinklai, įvairūs prietaisai, kuriuos mes naudojame, renka duomenis apie mūsų biologinę, fizinę, elgsenos informaciją. Naujoji Daiktų interneto (Internet de las Cosas) technologija gali prisidėti prie ne vien prie individualaus naudotojo duomenų rinkimo, bet ir prie jo aplinkoje esančių asmenų informacijos prieigos.
Kitas svarbus klausimas susijęs masiniu sekimu ir valstybių įsikišimo užmojo ribų nustatymu. Buvusio JAV Nacionalinės saugumo agentūros darbuotojo Eduardo Snowdeno informacijos nutekinimas atskleidė, kad visuotinis sekimas gali prisidėti prie teroristinių atakų grėsmės apčiuopimo. Taigi, šiandien susiduriame su sekimo metodų kismu ir aprėpties didėjimu.
Skaitmeninis amžius lemia, kad vis didesnės pastangos telkiamos į duomenimis grįstą sekimą (vigilancia de datos). Akivaizdu, kad tai kuo toliau, tuo labiau kels vis daugiau klausimų, kas yra proporcingas duomenų gavimas, kada jis būtinas ir neišvengiamas.
Duomenų apsaugos klausimas iškyla ir tarptautinio bendradarbiavimo kontekste. Lyderiai neslepia, kad Europos Sąjunga siekia savo privatumo politiką eksportuoti į kitas valstybes bei nacionalinę jų teisę. Vienu atveju tai vyksta per prekybos susitarimus, kitu – per kitas tarptautines sutartis. Na, o gegužę Europos Komisija Pasaulio prekybos organizacijai pristatė e. komercijos taisykles, kurios apsaugotų vartotojus nuo galimų pažeidimų. Tai prisidėtų prie globalaus duomenų apsaugos teisės, kaip žmogaus teisės, pripažinimo.
