Esta é uma preposição muito perigosa e imprudente. Como disse um comentarista, a conferência foi um ativismo anticientífico baseado em fantasias ambientais.
“A agroecologia como doutrina política não tem lugar no discurso político baseado na ciência, e sua promoção – dado o conhecimento científico que temos hoje – é imoral. Isso precisa ser interrompido”, disse Bill Wirtz, analista de políticas.
Eles são cookies, e não são do tipo delicioso: cookies da Internet aparecem em cada novo site em que clicamos. O pop-up geralmente diz algo como: “Usamos cookies para ajudar nosso site a funcionar, para entender como ele é usado e para adaptar os anúncios apresentados em nosso site. Ao clicar em "Aceitar" abaixo, você concorda que nós o façamos. Você pode ler mais em nosso aviso de cookies. Ou, se você não concorda, pode clicar em “Gerenciar” abaixo para acessar outras opções.” O que os cookies fazem essencialmente é armazenar informações em seu dispositivo sobre como e onde você navega em seu site.
Ao recuperar as informações do seu dispositivo, o site sabe o que chamou sua atenção em particular e pode melhorar a estrutura ou o marketing do site com base nesses dados. No entanto, os cookies também podem ser úteis para o usuário, pois armazenam sua senha e o mantêm conectado à sua plataforma de mídia social favorita ou conta da companhia aérea. Do jeito que as regras são hoje, você precisa permitir que os cookies sejam armazenados.
Nem sempre foi assim. Antes do “Diretiva dos Direitos do Cidadão“, Presume-se que os usuários tenham aceitado a política de cookies do site, automática e explicitamente, se assim o desejassem. Em 2009, esta diretiva mudou a abordagem de opt-out para opt-in, como acontecia com a diretiva de privacidade desde 2002. Isso criou uma onda de pop-ups irritantes, que às vezes podem bloquear metade da tela e deteriorar experiência de usuário.
Parte da diretiva define as regras relativas ao consentimento de cookies e implica apenas duas instâncias de consentimento implícito (o que significa que você está consentindo com o uso de cookies), ambos relacionados ao fornecimento de um serviço que o usuário solicitou especificamente. Por exemplo, uma loja online lembrando o que você colocou em seu carrinho de compras, não precisa de consentimento explícito.
O regulamento de privacidade reformado da União Europeia – Regulamento de privacidade eletrônica – está programado para entrar em vigor este ano, mas nenhuma reforma dos direitos de consentimento de cookies está planejada. Isso continuaria o ciclo de cookies irritantes. No entanto, as implementações podem variar. A Alemanha tem uma abordagem de exclusão, desde que os dados coletados pelos cookies sejam imediatamente pseudonimizados e mantidos em um estado pseudonimizado. Seu aviso de cookie na Alemanha também sempre afirmará que o uso continuado do site implica consentimento.
Mas já existe uma opção mais fácil no mercado. Uma reforma bem refletida colocaria todo o uso de cookies sob consentimento implícito, com o conhecimento de que os usuários podem usar frequentemente software gratuito e já existente que lhes permite cancelar todo o uso de cookies que considerem inadequado para eles. Isso permite que os consumidores controlem o uso de seus dados por conta própria, sem pop-ups desnecessários e ineficazes em todos os sites. Isso também poderia ser um recurso integrado nos navegadores, que permitiria aos consumidores navegar facilmente em suas regras de privacidade em um local centralizado.
Isso representa mais uma maneira pela qual a independência regulatória permitiria ao Reino Unido divergir das más políticas da UE.
Bill Wirtz é analista sênior de políticas do Consumer Choice Center.
Lisabonos sutartimi visuotinai patvirtinta Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartija įtvirtino naują žmogaus teisę. Tai teisė į duomenų apsaugą. Tuomet dar niekas nežinojo, kokią įtaką globaliam pasauliui ji turės.
Nuo gero administravimo principo sudedamosios iki žmogaus teisės
Pirmasis Europos Sąjungos teisės aktas, reglamentuojantis duomenų apsaugą, patvirtintas 1995 m.. Tiesa, šioje direktyvoje duomenų apsauga pirmiausiai siejosi su gero administravimo principais. Laikui bėgant duomenų apsaugos traktavimas keitėsi ir jos svarbumas augo. 2009 m. Europos Sąjunga aštuntame Chartijos straipsnyje įtvirtindama teisę į duomenų apsaugą kaip žmogaus teisę tapo pasauline pioniere. Joks kitas tarptautinis teisės aktas, ou tarp jų ir Tarptautinė pilietinių ir politinių teisių konvencija, jos prieš tai nenumatė.
Šis veiksmas akademiniame pasaulyje kėlė intrigantes diskusijas. Dažniausiai duomenų apsauga buvo pateikiama kaip kitų teisių sudedamoji. Vokietijos konstitucinis teismas ją siejo su orumu, Prancūzijos su laisve. Ji taip pat buvo susijusi su daugeliu kitų: teise į privatumą, teise reikšti savo įsitikinimus, išpažinti religiją, saviraiškos laisve, teisingu teismu. Kilo klausimų, kas duomenų apsaugą pateisina kaip savarankišką žmogaus teisę? Matyt, kad grėsmė. Teisė tampa žmogaus teise, kai ji siejasi su tam tikromis svarbiomis vertybėmis, ou šių apsaugai kyla pavojus.
Kaip teigia mokslininkas Yvonne McDermott, skaidrumas, nediskriminacija, individu autonomija, privatumas – yra vertybės, kurias šiandien, skaitmenizacijos amžiuje, užtikrinti vis sunkiau. Kai ankstesnių pramonės revoliucijų įkvėpimo šaltinis buvo i) mechanizacija, ii) elektra ir degalai, iii) atominė energija, ketvirtoji pramonės revoliucija pasižymi naujosiomis technologijomis, ou tarp jų ir vis didėjančia duomenų svarba.
Ir nors visiškai užkirsti kelią laisvam duomenų tekėjimui – ne tik naivu, bet ir netikslinga, tačiau stengtis užtikrinti duomenų apsaugą bei apsaugoti Europos Sąjungos piliečius – svarbu ir pozityvu.
Šį tikslą tiek Europai, tiek visam likusiam laisvam pasauliui iškėlė Europos politikai. Na, o Chartijoje numatyta duomenų apsaugos kaip žmogaus teisės užuomina buvo realizuota Bendrajame duomenų apsaugos reglamente. Būtent šis veiksmas prie ES pavadinimo prilipino ,,duomenų policininko“ etiketę.
Jau paminėtos vertybės bei jų apsaugojimas šiuo metu realizuojamas Europos Sąjungos valstybės narėse. Privatumo idėja turi contornando como interpretacijas, vieni ją gali sieti su mažesniais privatumo lūkesčiais, kiti su plateniu jų spektru, akivaizdu, kad vienais atvejais duomenų rinkimas pateisinamas, tačiau kitais – jis smerktinas ir proporcingai nereikalingas.
Žmogaus autonomija susijusi su savo paties galimybe duomenis kontroliuoti. Skaidrumas reiškia galimybę žinoti, kad duomenys gali buti apdorojami bei apdorojimo būdus. Nediskriminacija taip pat siejasi su skaidrumu, duomenų valdytojas turi užtikrinti preventcinius mechanizmus, kurie užkirstų kelią galimai diskriminacijai. Žinoma, pozityvus tikslas nebūtinai garantuoja norimą rezultatą.
Duomenų apsaugos kaip žmogaus teisės įgyvendinimo iššūkiai
Vienas iš pagrindinių iššūkių duomenų apsaugoje yra didelis kiekis savanoriškai teikiamų duomenų. Socialiniai tinklai, įvairūs prietaisai, kuriuos mes naudojame, renka duomenis apie mūsų biologinę, fizinę, elgsenos informaciją. Naujoji Daiktų interneto (Internet das Coisas) technologija gali prisidėti prie ne vien prie individualaudotojo duomenų rinkimo, bet ir prie jo aplinkoje esančių asmenų informacijos prieigos.
Kitas svarbus klausimas susijęs masiniu sekimu ir valstybių įsikišimo užmojo ribų nustatymu. Buvusio JAV Nacionalinės saugumo agentūros darbuotojo Edward Snowdeno informacijos nutekinimas atskleidė, kad visuotinis sekimas gali prisidėti prie teroristinių atakų grėsmės apčiuopimo. Taigi, šiandien susiduriame su sekimo metodų kismu ir aprėpties didėjimu.
Skaitmeninis amžius lemia, kad vis didesnės pastangos telkiamos į duomenimis grįstą sekimą (vigilância de dados). Akivaizdu, kad tai kuo toliau, tuo labiau kels vis daugiau klausimų, kas yra proporcingas duomenų gavimas, kada jis būtinas ir neišvengiamas.
Duomenų apsaugos klausimas iškyla ir tarptautinio bendradarbiavimo kontekste. Lyderiai neslepia, kad Europos Sąjunga siekia savo privatumo politiką eksportuoti į kitas valstybes bei nacionalinę jų teisę. Vienu atveju tai vyksta per prekybos susitarimus, kitu – per kitas tarptautines sutartis. Na, o gegužę Europos Komisija Pasaulio prekybos organizacijai pristatė e. komercijos taisykles, kurios apsaugotų vartotojus nuo galimų pažeidimų. Tai prisidėtų prie globalaus duomenų apsaugos teisės, kaip žmogaus teisės, pripažinimo.
